Hiperbolės ir savųjų išgyvenimų {neišsiplėčiant} analizė

"Kai nieko neturi, tai ir nereikia nieko"

Iš šalies atrodo nekalta, jokių užmojų neturinti ir tai atvirai parodanti dainos eilutė. Nežinau. Nežinau kame tiesa, bet man tikrai daug ko reikia. Pradedant materialiais, baigiant moraliniais dalykais.

{Būna gyvenime netikėtumų ir kažkokių sutapimų, kurie nežinia ar ką nors parodo, ar yra ženklas, bet tada susimąstai kaip čia yra..čia daugiau šių dienų išgyvenimas, ne pamąstymai. Bet visai tikrai neįtikėtinai čia viskas vyksta šiame pasauly. Ar ne?}

Žinau, kad ir visiems taip. Todėl nekeikime hiperbolės perdėtu optimizmu. Jo čia negausiai. Taigi o gal ši Hiperbolės daina sako gyvenimišką tiesą {?}, nes vėliau joje visgi įvardijami šiokie tokie norai. Po pirmos atrodo neįtikėtinos eilutės visgi seka labai žmogiškas žodis "nebent". O po jo šiokie tokie norai..Na, tokie atrodytų nekaltučiai : dangus, oj, suklydau..tik jo kraštelis {bet tiesą sakant, kad man tiek kas duotų, tai aš ir skraidyt kaip nors įsimanyčiau}, dar, reiškias, reikėtų ir vandenuko, ir pavalgyt, ir dar meilės, na, užtektų tik jos pėdsako..na, atrodytų visai nedaug, bet, jei jau tiek turėtumei, tai ko žmogus ir benorėtum, tai jau čia skaitos nenulis, neniekas...hm..tai vadinasi, "kai nieko neturi, tai ir nereikia nieko" reiškias, kad turi viską ko tau reikia, todėl daugiau nieko nebenori. Čia toks optimalus variantas. Gal peršifravus išeitų laisvė, meilė ir gyvybei palaikyti būtiniausi dalykai. Daugiau nieko. O meilė, brangieji Hiperbolininkai {kurie yra gana šmaikštūs ir ironiški, nes jau jų pavadinimas pasako daug ką apie jų galimus dainų tekstus}, kartais brangiai kainuoja. Vadinasi Hiperbolė visus apšovė ir dainavo visai ne tai, ką jų pavadinimas byloja. Jiems, hiperbolistams, matai, nieko nereikia, tik to, ko žmogui tik ir reikia. Ironiška kiektais.
Tai vat. Apsilankiau dpoezijos sveitainėj ir prisipumpavau kažkokių naujų dainų. Klausysiu dabar, o tada užmigsiu ir jau žinau, ką galvosiu po visų dainų : kokis gėris ir kaip liūdnoka, o gal ir ne, o gal ir šiaip. Pavyzdžiui apsišausiu save kaip hiperbolė mane. Būsiu apšautoji iš visų pusių. Ne, neblogai.. gerai bus. Aš pagalvosiu, ką ryt čia apsvarstyti. Aišku aš jau greičiau užmigsiu, nei pradėsiu gliaudyk naujas galimas temas, o mintys užmiegant liks tos pačios : gėris, na, ir liūdnoka gana.. Ir nebespėsiu nė pagalvoti ar čia jau dabar apsišoviau. Pykšt!

Kai nieko neturi, tai ir nereikia nieko, nebent nebent nebent....man kažko prireiktų:)