rugpjūčio mėnesio trisdešimta diena

Vasara į pabaigą, tai nusprendėm paminėt. Pirma nuėjom i vis dar nematytus Simpsonus. Labai kietas filmas. Spider Pig!! Kątik gavau sms nestabdyti užjaučiamo žodžio, nes liko tik 2 dienos iki rugsėjo. Tai pasišaipymas kažkoks. Mažiau reik galvot apie tuos mokslus. Man liko dar 3 dienos.
Taigi po superfilmo varėm į miestą. Tipo seniai nematytas žinot. O ir šiaip.. Tai vat.. sėdėjom netoli Katedros. Leido iš kažkur muzikos, tai labai fainai pakalbėjom, šiaip buvo keista prisimint jau gana senus laikus. Šita vasara viską nuplovė į praeitį. Gyvenu tik ja kolei kas... Tada kai pasidarė jau nebepakeliamai šalta nuėjom į Dramblius. Ten kaip visad žavinga pabūt. Išgėrėm pavakario matės "Prie Židinio" tik nežinau..kažko trūko...a taip! Židinio...chi

O šiaip keista bus grįžti. Ruduo neša savo maišą. Šaltą, lapų. Jo kepurė lapinė. Jis pats kažkoks lapas.. Kažkaip manau, kad vėlgi bent pusę metų bus šiek tiek nostalgiškai prisimenama vasara, o likusius planuojama nauja. Tik nereikia per daug apie mokslus.. šitie metai turbūt bus patys laisviausi iš to, kas liko... Taip...ruduo..gal ir nieko metų laikas iki pusės. O šiom dienom taip šalta..

Bet viena gerai - sostinės dienos!
Dabar groja A. Kaniava "Visas siūlais baltais". Kartojasi. Laukiam "Mokytojų" naujo sezono. Lankysim. Pavyzdingiau už pamokas. O gal..

Taigi taigis... šeštadienį minėsim 1 dieną. Su Mamuku, o kitądien su a...pamiršau...minčių audra berods..na tipo "Brainstorm". Geras savaitgalis žadasi.

Tuščia galvoj. Ir apskritai nieko nieko nesinori galvot. Baisu. Kaip čia pristabdžius laiką? Ką derėtų padaryt? Ai...
Kartais pagalvoju, kad nenoriu būt čia ir dabar. Iš vis nenoriu būt. {Čia jei ką, aš ne apie savižudybę}.. Šiaip...aš net nežinau kur dabar norėčiau būt. Greičiausiai plaukiot kokioj Malijorkoj arba kokioj...kakavoj. Sėdėt ant žolės, po medžiu, kur nešalta ir ramu. Viena, ne viena...gal su ponia Muzika. Nekalbėt. Gal gitara. Mintys. Nežinau ką dar pasiimčiau į posėdį. Akis. Šypseną. Gal sutiktų ir nuotaika eit, bet ji visada tokia užsiėmus. Tikra verslininkė.
Tikrai.. miegas jau laukia pravėręs vartelius. Čia. Čia pat moja. Su koja. Sukiojas. Nusisuka. Atisuka. Tipo eikš, sako. Tipo laukiu.
Jau atpratau nuo gyvenimo su internetu pašonėj. Kaime gi taip. Gal ir gerai, bet dabar norint kažką daugiau parašyti skauda akis, o galvoj taip tyliai pilna, kad net negera.
Jau dabar jaučiu lovos minkštimą. Su ranka glostau pagalvę. Va čia tai rar!
Ir taip juokinga dabar pasidarė. Ir išviso. Kam čia kas rūpi. Eisiu aš miegot. Pasiimsiu tik nuotaiką sau į pašonę. Negera. Negera išmesti liūdesį lauk, bet jis jau pabuvo pas mane...o papapaa liūdesį...greičiausiai per rudenį nespėsiu tavęs pasiilgt, nes tu - rudens rūbas. Rudens draugas. Tu pats ruduo, bet tik vėlyvas. Toks tuščias, nykus, vienas ir vienišas. Toks vienišas, kad stengiesi rast draugų, bet tu toks vienas, kad tavo draugai irgi vieniši. Jie vieniši tavo vienišumu. Jiems liūdna dėl vienišumo ir jau nebesvarbu kieno. Bet jis tavo. Vienas. Tu vienas liūdesį. Aš ne su tavim. Aš su tavo vienišumu. Tu neturi draugų liūdesį. Tavo vienišumas jų turi. Daugiau negu reikia. Ak, tas sukčius! Pasinaudojo tavim, bet tu miegok. Gali ant mano pagalvės. Turiu dvi. Palikt? Prie sienos. Ta, matai, patogesnė. Ir nebebūsi tu vienas. Ne... tik tavo vienišumas nebebus. Tu liksi toksai pats...
Labanaktis