Nuo karščio jūrų arkliukai rasoja
Išmetę ant kranto inkarą smėlio
Raudonos jų uodegos žybsi po kojom
Odoj balti syvai sunkiasi gaiviai
Paplautas į krantą arkliukas ropoja
O probangiu kartais ir ritasi
Puikybėj, tarp irklų, prie smėlino inkaro
O ten debesynai jam šypsosi.